Nors freelance gyvenimas turi begalę pliusų, vienas dažniausių minusų, apie kurį girdžiu kalbant ir kitus kolegas – tai nestabilumas. Klientų kiekio, pajamų, užimtumo prasme.
Tais mėnesiais, kuomet veiklos yra pakankamai, banko sąskaitą papildo pajamos, viskas kaip ir gerai. Tačiau pasibaigus einamiesiems projektams, staiga – tuščia. Ir štai čia į duris pasibeldžia ponas Nerimas ir ponia Žema Savivertė.
Štai ir aš esu tokioje situacijoje, kai veiklos turiu mažiau, nei norėtųsi, ir nėra labai paprasta apie tai kalbėti, tenka perlipti nemažai vidinių barjerų ir begales įsitikinimų. Juk jeigu kalbėsi, kad tau nesiseka, kitų akyse būsi lūzeris, pasirodysi nekompetentingas, juk potencialūs klientai pagalvos “kodėl turėtume kreiptis į specialistą, kuriam nesiseka?”, Linkedin pilnas vien tik nerealiai pozityvių akimirkų ir sėkmės istorijų. Atpažinote šias mintis? Su savimi kalbame taip, lyg galėtume nuspėti ateitį skaityti kitų mintis, tiesa? Koja kojon eina ir visų emocijų kaupimas viduje ir katastrofinių scenarijų kūrimas.
Ilgą laiką aš buvau toje barikadų pusėje, kurioje priimtina tylėti. Juk pasakoti apie nesėkmes – tolygu nusižeminti. Tačiau su laiku supratau, kad nešti šią naštą vienai yra gerokai per sunku, o kalbėjimas apie tai atpalaiduoja ir atlaisvina šiek tiek energijos, kuri iki tol buvo nukreipta vidinių negatyvių minčių kaupimui ir apdorojimui. Kaupdamas viską savyje jautiesi vienišiausias žmogus pasaulyje, o pradėjęs kalbėti apie savo problemas pamatai, jog ir kiti kolegos perėjo per tai arba kartas nuo karto vis patenka į tokią pačią padėtį. Tai yra vienas didžiausių resursų, kuriuo galime pasinaudoti patekę į keblią padėtį – kitų patirtys ir palaikymas.
Kaip įveikti pasitaikančius nesėkmių ruožus, stebuklingo recepto, deja, neturiu. Galiu pasidalinti tuo, kuo pati vadovaujuosi – kasdien padaryti bent nedidelį žingsnį, bet vis dėlto žingsnį savo tikslo link. Be to, auksinė taisyklė galioja ir čia – negali tikėtis kitokio rezultato, darymas tą patį veiksmą. Galbūt tai bus laiškas, kurio nedrįstu išsiųsti, galbūt paprašymas paslaugos žmogaus, kurio nedrįstu paprašyti.
Tad mano palinkėjimas jums – netylėkite, kalbėkite ir veikite. Nors ir po nedaug, bet veikite.
Su linkėjimais augti,
Dovilė