Sausio 17 d. sueina lygiai metai, kai oficialiai įregistravau savarankišką veiklą ir sukūriau prekės ženklą Augam. Jeigu kas nors man prieš 5 metus man būtų pasakęs, kad mano darbiniai keliai pasuks būtent tokia kryptimi, būčiai sunkiai patikėjusi. Juo labiau, kad dirbsiu sau kitoje šalyje, o dar įdomiau – kad didžiąja dalimi tai teks daryti prancūzų kalba, kai paskutinį kartą prancūziškai kalbėjau prieš daugiau nei 15m. dar vidurinėje mokykloje 🙂
Neįtikėtina, kaip greitai prabėgo pirmieji metai, o ko juose netrūko – tai nuolatinio bangavimo, iššūkių, nusivylimo, nevilties, bet tuo pačiu džiaugsmo, pasitenkinimo savimi bei išėjimo iš komforto zonos.
Esminiai pirmųjų metų momentai, mintys ir pamokos, kuriuos norisi užfiksuoti:
- bet koks planas ar strategija nėra nekintantys dalykai, o tik kryptis. Natūralu, kad prioritetai ar netgi veiklos kryptys pirmaisiais metais dar tik gryninasi, nes einama ieškojimo keliu, taip pat neretai ir klystama. Taip nutiko ir man – iš pradžių planavau, kad mano veikla apims koučingą ir visas personalo valdymo sritis, kad dirbsiu daugiau kaip HR konsultantė, tačiau iš keletos HR krypčių liko tik viena pagrindinė – atrankos bei mano mylimas koučingas;
- kartais tikimės, kad kai susikursime savo internetinį puslapį, apsirašysime paslaugas, paskelbsime apie naują etapą socialiniuose tinkluose bei sukontaktuosime su visais pažįstamais ir draugais, ir klientų atsiras automatiškai. Deja, bet automatiškai niekas nevyksta ir ir vien tik pasyvi laukimo strategija rezultatų neduoda;
- gyvenant informacijos gausos laikais, itin lengva pasimesti tarp visų patarimų, konsultacijų ir mokymų. Itin svarbu atsirinkti, ko verta klausyti, pasitikėti, bet tikrinti, ir atrasti tai, kas labiausiai tinka tau asmeniškai ir sutampa su tavo vertybėmis. Pavyzdžiui, daugelis konsultantų, kurių specializacija yra komunikacija ir įvaizdis socialiniuose tinkluose, tvirtina, kad reikia nuolat komunikuoti viešoje erdvėje, kad reikia būti matomu, kurti savo įvaizdį ir pan. Tačiau man asmeniškai tai daryti nuolat yra sudėtinga ir nenatūralu. Tikiu, kad mano idealūs klientai yra tokie, kaip aš, kurie mėgsta saiką, tikras istorijas, yra šiek tiek sarkastiški ir nepriima už gryną pinigą viso viešai pateikiamo tik itin pozityvaus turinio, nes supranta, kad gyvenimas yra visoks;
- jeigu prieš tai dirbant samdomą darbą tekdavo suktis tarp tokių pačių žmonių, tai pakeitus veiklos kryptį natūraliai panašia veikla užsiimančių žmonių aplinkui atsirado kur kas daugiau. Tai reiškia, kad ilgainiui susiformuoja tam tikra bendruomenė, kur galima rasti palaikymo, pasidalinti nesėkmėmis ir pasidžiaugti laimėjimais bei apsikeisti gerąja praktika. Tas itin svarbu veiklos pradžioje – turėti su kuo pasidalinti;
- darbas sau – tai nuolatinis ėjimas iš komforto zonos ir galutinis rezultatas (tame tarpe ir finansinis) priklauso 100% nuo įdėtų pastangų. Mano didžiausios ne komforto zonos buvo prašyti pagalbos, kontaktuoti su visiškai nepažįstamais žmonėmis siūlant savo paslaugas, viešai kalbėti prancūzų kalba;
- mano atveju, pirmą kartą gyvenime pradėjus dirbti savarankiškai ir dar kitoje šalyje, laukė dar vienas papildomas iššūkis – tai prisitaikyti visiškai naujoje rinkoje ir kultūrinėje aplinkoje, suprasti vietines žaidimo taisykles. Negaliu sakyti, kad ir po vienerių metų viskas tapo labai aišku, bet jau šiek pasistūmėjau į priekį 🙂 Jau galiu matyti esminius darbo rinkos skirtumus tarp Lietuvos ir Prancūzijos, kas Lietuvoje jau priimama kaip savaime suprantami dalykai, o Prancūzijoje dar tik skinasi kelią ir pan.;
- sakymas “taip” naujoms galimybėms ir kontaktų rato plėtimas – tai vienas esminių elementų vystant savo veiklą. Net jeigu iš pradžių ir baisu ar net nevisiškai aišku, kaip reikės įgyvendinti tam tikrus darbus, man labiausiai pasiteisina tokius iššūkius priimti ir mokytis pakeliui. Juk drąsa – tai ne baimės nebuvimas, bet veikimas net ir bijant;
- dažną žmogų, galvojantį ateityje pradėti savaranišką veiklą, nuo sprendimo priėmimo stabdo galima neigiama aplinkinių reakcija. Kas mane labai maloniai nustebino pirmaisiais metais, tai kiek palaikymo ir teigiamų komentarų sulaukiau. Kartais tam tikri įsitikinimai yra tik mūsų galvose;
- retas kuris, kiek tenka girdėti iš aplinkos, pirmaisiais metais jau gali visiškai pilnai išgyventi iš savarankiškos veiklos nešamų pajamų (tarp jų ir aš). Galime kurti optimistinius scenarijus, bet galimybes reikia įvertinti realistiškai ir turėti tam tikrą finansinę pagalvę;
- neišvengiamai, ypač tais laikotarpiais, kai veiklos yra mažiau, aplanko mintys “kokio velnio aš visa tai darau? Kam kankinuosi? Gal jau metas viską stabdyti ir grįžti į samdomą darbą?”. Tad dažnai į pagalbą ateina pliusų ir minusų pratimas, kuomet akivaizdžiai pamatai, kur, vis dėlto, yra pasirinkimo esmė;
- rasti sveiką ribą tarp darbo ir poilsio ne visuomet lengva, itin svarbu klausyti savo organizmo bei laiku sustoti ir pailsėti;
- yra labai paprasta kasdien apsikrauti begale techninių užduočių, būti nuolat užimtam, tačiau naudinga retkarčiais pasidaryti tam tikrą savo veiklos auditą – kiek mano atliekami darbai mane artina prie siekiamo rezultato ir kuria pridėtinę vertę? Tam tinka ir Pareto dėsnis – kurie iš 20% mano darbų neša 80% rezultato?
- na ir pabaigai – itin svarbu nepamiršti sustoti ir pasidžiaugti, kad ir mažomis pergalėmis. Jeigu reikia – nusistatyti priminimą telefone ir tokiu būdu treniruotis pastebėti teigiamus dalykus, nes jų tikrai yra, o jeigu turime tendenciją užsidėti neigiamus akinius, jų galime ir nepastebėti.
Štai tokie buvo pirmieji mano savarankiškos veiklos metai. Ačiū, kad skaitote ir augate kartu!
su linkėjimais augti,
Dovilė