Per pandemiją visi išmokome dirbti nuotoliniu būdu, nemažai įmonių įvertino tokio darbo organizavimo privalumus ir išlaikė jį net ir po pandemijos arba pritaikė hibridinį darbo modelį, o darbo rinkoje nuolat daugėja darbo skelbimų, kuriuose siūlomas nuotolinis darbas. Didelė dalis darbuotojų tai vertina kaip galimybę derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, neprisirišti prie vienos vietos, miesto ar net šalies. Įmonės tokiu būdu gerokai praplečia potencialių kandidatų ratą, nes gali ieškoti būsimų kolegų ne tik toje pačioje šalyje, bet visame pasaulyje.
Daugelis pastebėjome, jog darbas iš namų turi begalę pliusų, tačiau tuo pačiu šalia vyksta ir gyvenimas. Ne kartą ir man pačiai teko perspėti kandidatus, jog mūsų video skambučio metu jie galbūt pamatys ekrane mano smalsią katę, nereta situacija, kai paprasčiausiai streikuoja interneto ryšys ir dėl to nukenčia skambučio kokybė, o kur dar situacijos, kai kažkur fone sušmėžuoja vaiko siluetas, tolumoje loja šuo, kaimynai daro remontą. Man asmeniškai tai niekuomet nekėlė problemų, juk negalime tikėtis, kad staiga valandai ar dviems kasdienybė tiesiog nustos egzistuoti. Skatindami nuotolinio darbo kultūrą, turėtume priimti ir tai, kas greičiausiai neišvengiamai nutiks. O neretai tai, ką matome ar girdime vykstant video skambučio fone, gali tapti puikia tema pokalbio ledams pralaužti, užmegzti ryšį, pajuokauti, rasti bendrų temų ir interesų.
Prieš kurį laiką užkliuvo akis už vieno darbo skelbimo Linkedin. Įmonė ieškojo darbuotojo nuotoliniam darbui, atsakomybės niekuo per daug neišsiskiriančios, tačiau reikalavimų sąrašas būsimam darbuotojui man sukėlė nuostabą:
“Turėti atskirą ir ramią darbo vietą, kad netrukdytų šeimos nariai, naminiai gyvūnai ar aplinkos triukšmas, ypač kai skambinama su išoriniais partneriais ir kolegomis.“
Pirmiausiai, tokie reikalavimai ne visuomet yra apskritai įgyvendinami. Ne visi kandidatai turi būtent tokias gyvenimo sąlygas, galbūt jie gyvena mažame bute, dalinasi erdve su keliais šeimos nariais ir turėti atskirą darbui dedikuotą vietą yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Dalis kandidatų ieško būtent nuotolinio darbo, kad turėtų galimybę pasirūpinti šeimos nariais, kuriems reikia papildomos priežiūros. Jeigu kandidatams keliami būtent tokie reikalavimai, ar realu tikėtis, kad išoriniai partneriai bei kolegos taip pat šimtu procentų jų laikysis?
Įmonėms, norinčioms diegti nuotolinio darbo kultūrą, patarčiau:
- Priimkite darbo namuose realybę: Pripažinkite, kad atsitiktiniai trukdžiai, aplinkos triukšmas ir techninės problemos yra nuotolinio darbo realybės dalis. Užuot tikėjęsi, kad darbuotojai visiškai pašalins šias aplinkybes, ieškokite būdų, kaip padėti darbuotojui prisitaikyti ir padaryti nuotolinį darbą kuo patogesnį ir produktyvesnį;
- Venkite griežtų reikalavimų dėl specialios tam skirtos, ramios darbo vietos. Vietoje to sutelkite dėmesį į svarbiausius darbo įgūdžius ir kvalifikaciją. Atsižvelkite į unikalią kandidatų gyvenimo situaciją ir aplinkybes, būkite pasirengę būti lankstūs ir prisitaikyti, kad nuotolinis darbas būtų prieinamas platesniam potencialių kandidatų ratui;
- Skatinkite ryšio ir supratimo kultūrą. Būkite atviri asmeninės patirties ir iššūkių, susijusių su darbu nuotoliniu būdu, aptarimui ir ieškokite būdų, kaip palaikyti ir padrąsinti vieni kitus.
Apibendrinant galima teigti, kad darbas nuotoliniu būdu tampa vis populiaresnis ir patrauklesnis daugeliui darbuotojų ir įmonių, ypač po pandemijos, jis atveria gerokai daugiau galimybių nei anksčiau. Daugeliui tai asocijuojasi su lankstumu, su galimybe derinti darbą ir mėgstamas veiklas ar asmeninius įsipareigojimus. Nors nuotolinis darbas turi daug privalumų, svarbu, kad įmonės atsižvelgtų į darbo iš namų realijas ir būtų lanksčios bei prisitaikytų prie unikalių savo darbuotojų gyvenimo situacijų ir aplinkybių.
su linkėjimais augti,
Dovilė