Kai planuojate veiklą, kai keliate tikslus, į ką pirmiausia sutelkiate dėmesį – į tai, kaip bus sunku ir kokias kliūtis teks įveikti, į patį procesą ar į galutinį rezultatą?
Kadangi mėgstu rašyti remdamasi asmenine patirtimi, šį kartą norėčiau pasidalinti dar vienu pamąstymu. Praėjusią savaitę ėmiausi nemenko iššūkio – grįžti iš Lietuvos į Prancūziją automobiliu, viena, iš viso įveikti kiek daugiau nei 2000 km. Niekada anksčiau nebuvau to dariusi viena, o mano šeima ir draugai stebėjosi – tai vis dėlto neieškosi pakeleivio?
Į Lietuvą išvykau mėnesiui ir buvo keista, kad aš, būdama tokia planuotoja ir tūkstančio scenarijų į priekį sumanytoja, per daug negalvojau apie tai, kaip man teks įveikti tokį didelį atstumą, kuris manęs laukia. Visą laiką sau sakiau: „Ateis laikas ir tada apie tai pagalvosiu”. Turbūt augu 🙂
Paskutinėmis dienomis prieš išvykimą, žinoma, buvo šiek tiek nerimo, tačiau pasakiau sau, kad užuot galvojusi apie tai, kas gali nepavykti pagal planą, apie tai, kaip bus sunku ir kaip pavargsiu, turėčiau susitelkti į galutinį rezultatą – kaip jausiuosi įveikusi atstumą, kaip man patiks šis procesas, kaip greitai bėgs laikas ir kokias malonias emocijas patirsiu. 21 valanda vairavimo – tai tik tarpinis procesas, kuris veda prie galutinio rezultato. Visos kelionės metu mintyse įsivaizdavau, kaip bus gera grįžti, kaip galėsiu pasidžiaugti, kad priėmiau šį iššūkį.
Viso šio proceso metu supratau dar vieną dalyką – aš dažnai naudoju vizualizaciją savo gyvenime to net sąmoningai nesuprasdama. Kai tik pradėjau savo profesinę karjerą, svajojau apie tai, kokio darbo norėčiau, kokios pareigos man idealiai tiktų, o po kelerių metų, kai jau dirbau tokį darbą, supratau, kad iš esmės pasiekiau tai, ką kadaise vizualizavau.
Kai vizualizuojame savo tikslus, kai galvojame apie tai, kokie būsime, kaip jausimės ir kokį rezultatą pasieksime juos įgyvendinę, tai didina mūsų motyvaciją jų siekti. Vizualizuodami ir įsijausdami į rezultatą, užprogramuojame save susitelkti į gerus dalykus, kurie laukia ateityje, o ne į sunkumus, kuriuos turėsime įveikti pakeliui. Kai matome galutinį rezultatą, procesas nebeatrodo toks sunkus ir neįveikiamas.
Vizualizaciją galima naudoti įvairiais būdais – vieniems užtenka matyti vaizdą mintyse, kitiems padeda jo užrašymas, tretiems – vizualizacijos lenta. Henris Fordas kartą pasakė: „Nesvarbu, ar manote, kad galite, ar manote, kad negalite, esate teisus”. Taigi jei pasirinkote pirmąjį variantą ir nusprendėte, kad galite, kviečiu pasinaudoti vizualizacija. Tai tikrai galingas įrankis, padedantis mums siekti tikslų ir nukreipti savo energiją į teigiamus pokyčius ir rezultato laukimą, užuot eikvojus energiją nerimaujant dėl dalykų, kurie galbūt niekada neįvyks šiame procese.
Tyrinėjant vizualizavimo galimybes, koučingas gali būti nepamainoma pagalba. Įdomu patyrinėti? Kviečiu į 30 min. nemokamą susitikimą. Rezervuoti laiką galite čia.
O daugiau informacijos apie Augam koučingo paslaugas galite rasti šiame puslapyje: https://augam.fr/lt/koucingas/
Iki susitikimo!
Su geriausiais linkėjimais augti,
Dovilė