Ne, tai ne straipsnis apie keliones. Tai mintys apie tikslų nusistatymą ir jų siekimą. Kodėl kalnai? Skaitykite toliau ir sužinosite.

Tie, kas yra neabejingi kalnams, mane supras – kai matai priešais save tašką, kurį nori pasiekti, nes nuo ten turi atsiverti magiškas vaizdas, ir galiausiai atsiduri jame, apima neapsakomi jausmai – esi pavargęs, bet tuo pačiu be galo laimingas, didžiuojiesi, jog kartais atrodžiusią neįveikiamą kelionę įveikei, kad dar kartą praplėtei savo galimybių ribas. Bet! Nuo šio taško pamatai dar daugiau ir aukštesnių viršūnių, negu iki tol manei esant, ir supranti, kad laukia dar įspūdingesni vaizdai ir nuotykiai keliaujant jų link.

Vakar vaikščiodama gamtoje ir žiūrėdama į tolumoje iškilusias kalnų viršūnes, susimąsčiau – juk tikslų siekimas kalnuose itin primena tikslų siekimą profesiniame ar asmeniniame gyvenime! Juk dažniausiai keliame sau ambicingus, neretai verčiančius gerokai paplušėti tikslus. Ilgalaikis tikslas tai kaip kelionė kalnuose – Iš pradžių atrodo sunku, kartais neįmanoma, bet kai jį pasiekę atsigręžiame atgal ir pamatome, kokį kelią nuėjome ir kokį rezultatą turime – širdis dainuoja. Pamenu vieną iš žygių kalnuose, kai mano kelionės partneris bedė pirštu į tašką viršuje ir pasakė “Štai ten, matai tą tašką? Vat ten mes ir lipsime.” Pirminė mano reakcija – neįmanoma! Per statu, per toli, per daug ir kiti argumentai sekė vienas po kito. Bet supratau – kelio atgal nėra 🙂 kas man padėjo pasiekti tikslą? Skaidymas į mažesnius etapus (trumpalaikius tikslus) – dabar iki štai to krioklio, po to iki štai tos uolos, dar šiek tiek iki to krūmo. Susikoncentravimas į žingsnius, širdies ritmo stebėjimas, trumpos pertraukos kai reikia. Niekas kitas neegzistuoja – tik aš, mano kūnas, mano pojūčiai ir tas taškas viršuje, kuris manęs laukia. Iškyla toks pavyzdys iš profesinio gyvenimo – įmonėje išsikeliame metinį tikslą įdiegti naują procesą. Skamba labai rimtai, tiesa? Bet jeigu jį suskaidome į mėnesinius tikslus, pvz. pirmąjį mėnesį pasidarome esamos situacijos auditą, antrąjį – išsiaiškiname visas suinteresuotas šalis ir jų poreikius, trečiąjį – ieškosime gerosios pasaulinės praktikos ir t.t., tikslas nebeatrodo toks jau didelis, tiesa?

Kas būtų, jeigu ir profesinius ar asmeninius tikslus planuotume lygiai taip pat, kaip žygį kalnuose? Pirmiausiai, nusistatytume ambicingą, tačiau įveikiamą ir motyvuojantį tikslą. Tuomet skaidytume ilgalaikį tikslą į trumpalaikius. Mokytumėmės iš naujų patirčių ir koreguotume strategiją. Švęstume pergales. O pasiekę rezultatą planuotume dar ambicingesnį tikslą.

Taigi, kelkite tikslus ir siekite savo viršūnių. Pradėję nuo paprastesnių, gana greitai suprasite, jog atsiranda motyvacija pamatyti, o koks gi vaizdas atsiveria nuo dar aukštesnio taško. Nes už kalnus geriau tik kalnai!

Su linkėjimais augti,
Dovilė
Jūsų mastymo partnerė online, Prancūzijoje (Savoie), Šveicarijoje (Ženevos regione)
linkedin.com/in/dovile-rodziute